- pūstelti
- pū́stelti, -ia (-i), -ėjo žr. pūstelėti:
1. Jam įėjus, pūstelia vėjas V.Krėv. Ir kai pūstels šiltas vėjas, vasaros šiltos skelbėjas, mes sugrįšim A.Damb.
2. Reikia lengvai ir greit pūstelt iš viršaus stiklan (lempą gesinant) rš.
3. Pū́stelk, kad nekeltų! Alk. Pūstelsiu ausiukinėn Plš.
4. intr. atsikvėpti, pailsėti: Vyriškis minutėlę pūsteli ir vėl šarpuoja, kasa duobę rš.
◊ į ãkį pū́stelti numigti: Pū́stelėjau į ãkį kokią valandą KzR.
Dictionary of the Lithuanian Language.
